web site statistics software
 

Albanian |  English |  French | Espanol | Italian | Deutch

 
 

 
   .Fletet e Verdha   kerko me emer   kerko numer    regjistrohu 

                               

                         Kerko me emer             

 

 

 
    farmaci        doktore        dentiste      materniteti      spitale          policia      autoservis    zjarrfikese    telekom       ujsjellesi       Kesh          aeroporte       portet           banka           postat
Fletet e Verdha - Shkodra - ne Flete te Verdha
 
Shteti Shqipėria
Qarku Qarku i Shkodrės
Rrethi Rrethi i Shkodrės
Targat e automjeteve SH
Sipėrfaqja 46.16 km²
Popullsia
Dendėsia e popullsisė 114 219 banorė
6 660 ban/km²
Kodi postar 4001 - 4007 [1]
Prefiksi telefonik +355 (0) 22
Aeroporti Nėnė Tereza km nga Shkodra
Faqja zyrtare
Bashkia e Shkodrės
Politika
Kryetari Lorenc Luka (PD)
Partia udhėheqėse Partia Demokratike
Tė tjera
Vendasit Shkodranė
Zona kohore
Zakonisht ZKEQ (UTC+1)
Nė verė OVEQ (UTC+2)
 

Shteti Shqipėria
Qarku Qarku i Shkodrės
Rrethi Rrethi i Shkodrės
Targat e automjeteve SH
Sipėrfaqja 46.16 km²
Popullsia
Dendėsia e popullsisė 114 219 banorė
6 660 ban/km²
Kodi postar 4001 - 4007 [1]
Prefiksi telefonik +355 (0) 22
Aeroporti Nėnė Tereza km nga Shkodra
Faqja zyrtare
Bashkia e Shkodrės
Politika
Kryetari Lorenc Luka (PD)
Partia udhėheqėse Partia Demokratike
Tė tjera
Vendasit Shkodranė
Zona kohore
Zakonisht ZKEQ (UTC+1)
Nė verė OVEQ (UTC+2)

 


Gjeografia
Shtrirja gjeografike

Shtrihet pėr rreth 16,46 km²[4] nė nyjėn hidrografike me pranė liqenit me tė njėjtin emėr dhe lumenjtė Drin, Bunė dhe Kir nė njė ultėsirė tė "mbrojtur" nga liqeni, Alpet Shqiptare nė lindje ku spikasin majat e Cukalit (1.722 m), Maranaj (1.576 m), Sheldies (mali Sardonik i Barletit; pėr nga Shurdhahu) dhe Taraboshit (rreth 700 m) nė perėndim dhe deti Adriatik. Nė njė rreze prej 45 km mund tė arrihen ranishtet nė Adriatik, shėtitjet e alpinizmi nė Alpe, e kanotazhi nepėr lumenj[5] [6]. Shkodra ėshtė njė ndėr qytetet mė tė rėndėsishme tė Shqipėrisė.

Nė rrethin e Shkodrės ndodhen hidrocentralet mė tė mėdha tė vendit: ai i Vaut tė Dejės dhe i Komanit tė cilėt janė pėrcjellėsit kryesor tė energjisė elektrike nė shtėpitė e shqiptarėve. Qyteti vizitohet nga turistėt gjatė gjithė vitit dhe ofron turizėm tė shumllojshė ku vlen tė pėrmendet ai kulturor, bregdetar, liqenor, lumor e malor nga Velipoja nė Adriatik, Shiroka e Zogaj buzė liqenit, Sarda nė Vau Dejės deri nė Razėm, Shkrel, Bogė, Theth, Vermoshi nepėr Malėsi, shumė e shumė pika tė tjera.
Oborri i Kishės sė Fretėnvet
Relievi

Shkodrės i takojnė 13 maja nė Alpe, qė i kapėrcejnė tė 2000m lartėsi si: Jezerca (2694m), Papluka, Mali i Vilės, Radohima (2570m), Mali i Shėnikut (2550m) si dhe Biga e Gimajve (mbi 2200m) etj. Krahas kėtyre majave nė Shkodėr gjenden male tė tjera mė tė ulėta si Taraboshi (595m), Shita e Hajmelit e deri te kodrat e Bushatit, tė Bėrdicės, tė Kodhelit, tė Kakarriqit, tė Rrencit e tė Tepes.

Ndėr luginat mė tė bukura nė rrethin e Shkodrės ėshtė lugina e Shalės (e pėrbėrė nga dy lugina tė vogla: lugina e Kopreut dhe lugina e Thethit), lugina e Kirit dhe lugina e Pėrroit tė Thatė.

Rajoni i Shkodrės ėshtė i njohur pėr burime tė pasura hidrografike. Janė lumenjtė Drini 285 km, Buna 44 km (i vetmi lumė i lundrueshėm), Kiri 51 km, Shala qė pėrbėhet nga dy pėrrenj, Cemi, dhe burimet ujore. Pėrveē lumenjve, ėshtė e pasur edhe me liqene: Liqeni i Shkodrės zė njė sipėrfaqe 368 km2 nga e cila 149 km2 pėrfshihet brenda territorit tė Shqipėrisė. Eshtė liqen i cekėt, me florė e faunė shumė tė pasur. Nė kėtė liqen jetojnė 50 lloje peshqish. Nė brigjet e tij shtrihen fshatrat turistikė tė Shirokės dhe tė Zogajt. Liqeni ėshtė preferenca e ēdo shkodrani. Krahas liqenit tė Shkodrės kemi tre liqene artificiale: Liqeni i Vaut tė Dejės, liqeni i Komanit dhe Liqeni i Shtodrit.

Shkodra ka njė florė dhe faunė shumė interesante, rreth 1900 lloje bimėsh dhe 3500-4000 specie shtazore. Ky qytet ėshtė ndėr tė rrallėt qė natyra i ka falur fushat pjellore, lumenjtė plot ujė, liqenin e mrekullueshėm e kodrat e gjelbėruara.


Klima

Shtrirja nė mes tė njė relievi fushor, kodrinor, paramalor dhe malor, afėrsia me Deti Adriatik dhe liqenin e Shkodrės kanė pėrcaktuar edhe klimėn e saj, njė klimė mesdhetare me dimėr tė butė e tė lagėsht dhe verė tė nxehtė e tė thatė. Temperaturat mesatare nė vit variojnė nga 14,5 °C deri ne 16,8 °C. Temperatura nė Janar ėshtė nga 1,9 °C deri nė 9 °C. Nė dimėr fryn era e murlanit (erė lokale), e ftohtė, e fortė dhe e thatė, ndėrsa nė fund tė vjeshtės fryn era e shirokut, qė shoqėrohet me reshje dhe fryrjen e lumenjve. Sasia e reshjeve nė kėtė qytet ėshtė e madhe. Mesatarisht aty bie 2000 mm shi nė vit, pra njė nga zonat mė tė lagėshta tė Shqipėrisė.



Historiku
Red right arrow.svg
Artikulli kryesor: Historia e Shkodrės.

Shiko edhe: Shkodra nė Lidhjet Tregtare me Trevat e Tjera nė Shekujt XIV - XV

Prejardhja e emrit

Origjina e emrit tė saj, SΚΟΔRΙΝΩΝ (Scodra nė transkriptimin latin), mendohet [7] tė jetė vendi ku shkon Drini (Shko Drinon), kur erdhėn agresorėt turq nė Mesjetė e quanin İşkodra ose Işkenderiyye nga Işkender duke pandehur se banorėt e kėtij qyteti ishin tė bijtė e Aleksandrit tė Madh (Skėnder, emri i myslimanizuar) pėr nga trimėria qė shfaqnin nė beteja, nga ku Barleti nxjerr njė tezė se Shkodrėn mund ta ketė themeluar Aleksandri i Madh, por faktet dėshmojnė pėr mė tė vjetėr.
Trashėgimia kulturore, Kultura e Shkodrės pėr Kombin Shqiptar

Trashėgimia kulturore e Shkodrės pėr kombin Shqiptar fillon qė nė shek. XV ku ishte qendėr e Humanizmit. Nga ky ambjent dolėn nė dritė humanistė e mendimtarė tė shquar, si Marin Barleti e Marin Beēikemi [8], qė me veprat e tyre nxitėn nė futjen e qytetit nė vepra e studime e shkenca tė aplikuara. Matematicieni Gjon Gazulli, u konsiderua si njė nga astronomėt mė tė shquar tė kohės. Dallohet me njė nga shkollat mė tė para nė trevat shqiptare mė 1698. Historiani E. Jacques shton se edhe tė tjera shkolla u hapėn “nė Pllanė, njė fshat afėr lumit Mat, mė 1638, nė Troshan, mė 1639". Shkodra ka pasur observatorin e parė astronomik nė Ballkan. Por tė dhėnat tregojnė se "akademia" kulturore pėr tė cilėn shquhet ky qytet fshihet pas shekujve e shekujve.

Gjatė qindvjeēarėve Shkodra ka qenė njė metropol i qytetėrimit shqiptar e madje ballkanik. Pėr disa dhjetėvjeēarė shteti komunist e pati zyrtarizuar njė tezė tė ēuditshme, sipas sė cilės e para shkollė shqipe nė trojet shqiptare ėshtė hapur vetėm nė vitin 1887 nė Korēė. Nė kujtim tė kėsaj ngjarjeje 7 marsi qe shpallur si dita kombėtare e mėsuesit. Shkolla e Korēės bashkė me poezinė e Naim Frashėrit qė i thotė “ta paēim pėr jetė hua” ka atė rėndėsi qė ka, por tė dhėnat historike janė tė tjera, krejt tė tjera.

At Donat Kurti nė njė studim tė botuar te Hylli i Dritės mė 1935 flet pėr tė parėn shkollė shqipe nė vitin 1638. Si tė parat shkolla “pėr sa dijm nį” ai pėrmend “tri: shkolla e Pdhanės (lexo: Pllanės), e Blinishtit e e Shkodrės”. Pėr tė parėn thotė se ėshtė hapur mė 1638. Ndėrsa studiuesi amerikan Edvin Zhak (Edwin Jacques) nė librin e tij tė njohur “Historia e popullit shqiptar nga lashtėsia deri nė ditėt e sotme” (The Albanians: An Ethnic History from PreHistoric Times to the Present) i ēon shkollat e para shqipe pak mė pėrpara nė kohė, nė vitin 1632.

“Shkolla e parė, e dokumentuar, nė gjuhėn shqipe u hap nė Velė tė Mirditės mė 1632”, shkruan ai. Por kjo nuk ishte e vetmja. Sipas tij “Njė tjetėr shkollė mjaft e hershme ishte hapur nė Kurbin mė 1632.”

Kemi nė kėtė qytet shkrimtarėt, gjuhėtarėt, historianėt e parė tė vendit. Nė shekujt XI-XIII kemi Statutet e Drishtit e tė Shkodres, dėshmi tė njė kulture juridike pararėndėse e pushtuesve. Ilustrimi i gjallė i kėsaj shkalle tė lartė zhvillimi janė Kodikėt e famshėm tė qytetit mesjetar, tė zbuluara sė fundi nė Venezia. Nė shek. XVIII - XIX kemi institucionet e para shtetėrore qė pasqyrojnė lidhjet e Shkodrės me botėn e qytetėruar evropiane. Pėr herė tė parė nė Shqipėri zhvillohet arti, sporti, lindin muzetė dhe bibliotekat. Mė pas u ēelėn shumė shkolla tė tjera. Derisa mė 1878, pra njė dhjetėvjeēar para “shkollės sė parė shqipe”(!) tė propagandės sė diktaturės, nė qytetet veriore shqiptare e deri nė Durrės, siē nėnvizon studiuesi amerikan, “kishte 21 shkolla tė tjera fillore shqipe, qė zhvillonin veprimtarinė e tyre”. Ai sqaron se secila prej kėtyre shkollave kishte rreth tridhjetė nxėnės, pėrveē asaj tė Prizrenit, e cila kishte tetėdhjetė”.

Pėr arsye tė njohura historike kėto shkolla fillimisht u hapėn nė rrethinė: nė Shkodėr dhe nė pėrgjithėsi nė qytete pushtuesi kishte kontroll tė fortė, tė pėrqėndruar, dhe kjo e vėshtirėsonte deri nė pamundėsi hapjen e njė shkolle shqipe. Shkollat ishin fetare, katolike. Kjo pėrmasė ishte e kuptueshme pėr kohėn, nuk mund tė ishte ndryshe. Katolicizmi pėrfaqėsonte fenė e parė tė shqiptarėve. Nė ato kushte sidomos, kur nėpėrmjet trysnive me e ndėrrue fenė pushtuesi synonte deri asimilimin, mund tė thuhet se katolicizmi ishte pjesė qenėsore e identitetit shqiptar. Nė kėtė hulli ėshtė edhe Kuvendi i Arbėrit, i mbajtur mė 14-15 janar 1703, tė dielėn e dytė tė Epifanisė, nė Kishėn e Shėn Kollit nė Mėrkinjė tė Lezhės. Siē dihet ai u organizua me nismėn e nėn kujdesin e drejtpėrdrejtė tė njė pape tė madh, Klementi XI, Albani. Studiuesit kanė vėnė nė dukje se nėn veshjen fetare tė kėtij kuvendi tė organizuar prej njė pape me gjak shqiptar fshihej edhe synimi i madh me e mbajtė gjallė shqiptarizmėn, nė kushtet e pushtimit osman.

Katolicizmi pėrfaqėsonte kulturėn dhe qytetėrimin perėndimor. E. Zhak citon njė klerik franēeskan shqiptar tė quajtur Leonardo, i cili, lidhur me thelbin e kėtyre shkollave, pohon: “Ne jemi mė shumė misionarė tė qytetėrimit se sa tė fesė”.

Ėshtė njė ndėr shėrbimet mė tė kėqija qė i bėhet lėnies (kombit) shqiptare dhe padyshim njė investim pėr llogari tė qarqeve parake etnonacionaliste ballkanike. Tė gjithė diktatorėt e rroposin popullin e vet, por jo edhe qytetėrimin e trashėguar, kulturėn e gjuhėn e tij. Ajo qė ka ndodhur e pjesėrisht po ndodh edhe sot Shqipėri, ėshtė e pakundshoqe nė llojin e vet. Me sa duket ishte quajtur politikisht mė e dobishme qė, pėr inat tė Shkodrės e tė Veriut kundėrkomunist, pėr urrejtje ndaj katolicizmit e qytetėrimin perėndimor, le tė fundohej edhe trashėgimia kulturore e qytetėrimi evropian i kombit. Me fjalė tė tjera, jo nusja qė kruhej me mullixhinė, por plaka shtrigė klithi: pėr inat tė sime ré tim bir e shtifsha nė dhé!

Historiani amerikan Edvin Zhak nė veprėn e naltpėrmendur shton se mė 1877 nė qytetin e Shkodrės kishte edhe njė “qendėr me ndikim pėr arsimin e lartė, Kolegja e Shėn Franēesk Savierit, qė pajiste me arsim teknik e tregtar rreth 400 studentė”. Dokumentohet kjo datė, por nuk dihet: mund tė ketė qenė hapur edhe mė parė. Nė studimin qė e pėrmenda mė lart At Donat Kurti jep edhe njė tė dhėnė tė mrekullueshme pėr marrėdhėniet e vendit tonė me atė revolucion teknologjik qė e tronditi botėn kulturore me fuqinė e jashtėzakonshme shtytėse qė u dha botimeve dhe kulturės nė tėrėsi: pėr lidhjet me shtypshkronjėn. Ai thekson se shtypshkronja kishte hyrė nė Obot “fill mbās tė gjetunit”, domethėnė fill pas shpikjes sė saj nga Gutenbergu. Shtypshkronja e Obotit, shkruan At Kurti, njihet mė 1493. Kjo do tė thotė se ajo ishte futur nė Shqipėri vetėm 38 vjet pasi Gutenbergu i dhį vendit tė vet dhe botės prodhimin mė tė famshėm tė krijesės sė tij: Biblėn e shtypur nė shtypshkronjėn e vet.

Tridhjetė e tetė vjet pėr atė kohė janė si tridhjetė e tetė ditė sot, ndoshta mė pak. Ai pėrmend edhe shtypshkronjėn tjetėr tė Shkodrės, qė njihet mė 1563, por nuk pėrjashtohet qė edhe kjo tė jetė mė e hershme; Thuhet qė njėfarė Shtjefni nga Shkodra pruri nga Venediku dhe ngriti njė shtypshkronjė dhe nė vitin 1563 shtypi njė libėr kishtar. Shtypshkronja, siē dihet, vlerėsohet si njė prej shpikjeve mė tė mėdha tė gjithė kohėve. Studiues tė ndryshėm e vendosin Johann Gutenbergun, autorin e kėsaj shpikjeje, ndėr njėqind njerėzit mė me ndikim nė historinė e njerėzimit. Madje amerikani Majkėll Hart (Michael H. Hart), e rendit tė tetin sipas kėtij kriteri. Futja kaq e vrullshme, e menjėhershme, e kėsaj teknologjie dėshmon se nė Shkodėr e rrethina lidhjet me Perėndimin ishin tė drejtpėrdrejta; dėshmon se aty kishte njė jetė intelektuale tė dendur, plot energji, aty shkruhej, krijohej, botohej, pėrhapej kulturė[9]. Duhet pėrmendur mė pas shtypshkronja e Jezuitėve nė vitin 1871, ku sipas studiuesit e gjuhėtarit Hamdi Bushati, nė kėtė shtypshkronjė, qė nga viti 1871 e deri nė 1938 janė shtypur 411 tituj. Pas kėsaj u hapėn edhe tė tjera si “At Gjergj Fishta”, apo e Franēeskanėve.

«...mė 1861 Franēeskanėt themeluan (nė Shkodėr - N.B.) seminarin e tyre nė tė cilin mėsohej edhe gjuha shqipe. Pastaj mė 1877 Jezuitėt themeluan nė Shkodėr njė tjetėr qendėr me influencė pėr arsimin e lartė, Kolegja e Shėn Franēesk Saverit, i cili pajiste me arsim teknik e tregtar rreth 400 studentė. Njė risi shkencore nė Kolegjin e Saverit ishte Observatori Meteorologjik, i themeluar aty mė 1888, si i pari Observator astronomik nė Ballkan. Ai vazhdoi shėrbimet e tij tė vlefshme deri mė 1946, kur u konfiskua nga regjimi komunist. Njė vit mė pas (1878) motrat stigmatine themeluan shkollėn femėrore Franēeskane pėr 200 vajza. Nė atė kohė njoftohej se kishte 21 shkolla fillore tė tjera shqipe, qė zhvillonin veprimtarinė e tyre nė Durrės dhe nė qytete tė tjera Veriore. Secila prej tyre kishte rreth tridhjetė nxėnės, pėrveē asaj tė Prizrenit qė kishte tetėdhjetė...» nga E. Jacques

«...interesant ėshtė fakti se sipas dokumentave tė pseudohistorianėve komunistė, nė Shkodėr komuniteti ortodoks (pra popullsi jo vendase, por e ardhur vonė pėr nevojat e veta) ka pasė hapur shkollėn e tyre qė nė vitin 1835, ose mė saktė ata “vėrtetojnė” se ne autoktonėt paskemi hapur shkollat tona plot 52 vjet mė vonė se jabanxhinjtė e pėrjetshėm serbo-malazezė. Natyrisht kjo logjikė qė u shkonte pėr shtat komunistėve e padronėve tė tyre sllavė, tani nė demokraci duhet tė “demaskohet” e hidhet nė koshin e plehrave si vetė sistemi e ideologjia qė ka 14 vite qė e lamė pas. Ne veriorėt e kuptojmė se po tė ishin kėto shkolla shqipe nė trevat e Jugut nga ishin kapot komunistė me siguri do tė ishte zgjedhur njė nga kėto shkolla e data qė dėshmojnė rreth tė paktėn 350 vjet jetė tė shkollės sė re shqipe. Por pėr t’u realizuar kjo ishte nevojitur edhe njė “ndryshim” tjetėr, pasi besimtarėt qė hapėn e zhvilluan kėto shkolla nuk duhej tė ishin katolikė, por ortodoksė, si vetė mėma e komunizmės. Natyrisht gjithēka ėshtė deformuar e shėmtuar nga historia jonė, duhej tė korrigjohej nė kėto vite tė pluralizmit e demokracisė duke shkuar nė Europėn e Bashkuar origjinal e me curriculumin e vėrtetė qė na kanė pėrcjellė shekujt sė bashku me Europėn sė cilės i pėrkasim. Por, si gjithnjė ne vazhdojmė tė tregohemi tė vonuar... Pse???»[10].

Fillon arti i dritėshkronjės nga italiani Pietro Marubi me foton e parė tė Hamza Kazazit mė 1858, dhe mė vonė, shfaqja e parė kinematografike nė Shqipėri nė vitin 1912 nga Kólė Idromeno, e energjia elektrike. Biblioteka "Marin Barleti" disponon 230 000 libra. Tė ndarė nė 10 fonde:

1. Fondi mbi albano-balkanologjinė (mbi 6.000 vėllime);
2. F. i librave shqip (mbi 66.000 v.);
3. Kronika e gazeta (mbi 23.000 koleksione);
4. Libra nė gjuhėt perėndimore (mbi 32.000 v.);
5. F. i librit tekniko-shkencor (mbi 24.000 v.);
6. F. i librave pėr fėmijė (mbi 34.000 v.);
7. Libra antik (1.450 v.);
8. Fondi - arkivi i librit shqip (mbi 15.000 v.);
9. F. i dorėshkrimeve (154 njėsi);
10. F. i studimeve (260 tituj)

Ekzistojnė institucione tė ndryshme kulturore, si Qendra Kulturore, Fototeka Marubi, Shoqata e Shkrimtarėve e Artistėve, Teatri Migjeni (i emėruar mbas Millosh Gjergj Nikolla), Galeria e Arteve, Muzeu Historik. Shkodra ėshtė qendra e Katolicizmit Shqiptar dhe njė nga qendrat shpirtėrore kryesore e katolikėve nė Shqipėri. Ndėrtime historike janė Kalaja e Shkodrės, Banja e Vogėl, Xhamia e Plumbit, Ura e Mesit, Katedralja e Shkodrės, Prefektura qė dėshmojnė ndikimet e shumta kulturore nė qytet. Kalaja u mori famė tė madhe kur nė Luftėn e parė ballkanike u mbrojt nga patrioti Hasan Riza Pasha dhe Esad Pasha.

Shkodra ėshtė e famshme gjithashtu pėr shkollimin Islam. Qendra e disa institucioneve qė japin edukim tė nivelit tė lartė nė studime arabike, e ka prodhuar studioz tė mirėnjohur myslimanė si Shaykh Nasirudin Albani.

Tradita e bibliotekave nė Shkodėr ėshtė shumė e hershme, madje fillesat e saj shkojnė qysh prej periudhės ilire. Njė shqiptaro-kroat i njohur me emėr Aleksandėr Stipēeviē, nė “Historinė e librit” shėnon se nė Iliri ka pasur 72 biblioteka dhe disa syresh kanė qenė edhe nė Shkodėr. Nga ana tjetėr, nė veprėn e Marin Barletit, “Rrethimi i Shkodrės” thuhet se ka pasur anale tė shkruara nė gjuhėn e popullit. Sipas tė dhėnave tė Daniele Farlatit nė “Illyricum Sacrum”, “qendra tė rėndėsishme tė administratės e kulturės me arkiva e biblioteka tė famshme kanė qenė arqipeshkėvitė e Durrėsit, Tivarit, Shkodrės e Shkupit”. Madje Shkodra njihet edhe si bėrthama e parė e bibliotekave publike nė Shqipėri. Nė vitin 1917, u hap e para bibliotekė shtetėrore e quajtur Biblioteka e “Komisisė letrare”, qė u drejtua nga shkrimtari dhe publicisti Hilė Mosi, qė luajti njė rol tė rėndėsishėm nė procesin e krijimit tė bibliotekave, pasi ai pėr herė tė parė futi konceptin e kopjes sė detyruar.

Disa vite mė vonė, kur u krijua shteti shqiptar, banorėt e Shkodrės ia falėn kėtė bibliotekė Tiranės dhe nė 28 nėntor 1922 u krijua Biblioteka Kombėtare me njė fond prej 6 mijė librash. Sipas rendit kronologjik bibliotekat e Shkodrės i pėrkasin viteve: 1683, Biblioteka Bogdani, 1750 Biblioteka e Myftiut tė Tabakėve apo Kėllyēit, e cila fatkeqėsisht nuk ekziston mė, sepse u dogj. Ka qenė shumė e pasur me dorėshkrime nė gjuhėn orientale dhe ka tėrhequr gjithnjė vėmendjen e studiuesve tė huaj, 1834 biblioteka e Vakėfit, nė 1858 biblioteka e Etėrve Jezuitė, 1875 Biblioteka e Franēeskanėve, 1899 e Shoqėrisė “Bashkimi”, 1901 e Shoqėrisė “Agimi”, 1911 e Klubit “Gjuha jonė”, nė vitin 1917 e “Komisisė letrare”, 1919 e Shoqėrisė Vllaznia. Duhet theksuar qė nė kėto biblioteka kanė shėrbyer albanologė nga mė tė shquarit, si Hilė Mosi, Zef Valentini, i cili edhe pse ka qenė italian, e ka quajtur veten gjithnjė shqiptar, apo Gjergj Fishta, Hamdi Bushati, Anton Harapi, Kolė Kamsi, etj.
Kalaja e Rozafės
Red right arrow.svg
Artikulli kryesor: Kalaja e Shkodrės.
Monedhat e lashta tė Shkodrės me liburnė

Nė periudhėn e ndėrtimit tė kėshtjellės treva banohej nga fisi Ilir i Labeatėve, lundrimtarė e tregtarė tė zotė. Nė kėtė kohė qyteti merr njė zhvillim ekonomik, gjė qė dėshmohet nga prerja e monedhės nė qytet qė nė vitin 230 p.e.r. Nga monedha mėsojmė emrin qė ka pasur qyteti nė atė kohė, SΚΟΔRΙΝΩΝ. Nė vitin 181 p.e.r. bėhet Kryeqytet i Mbretėrisė Ilire, me sundimtar Gentin, dhe kishte njė shtrirje tė madhe nė pjesėn veriore deri nė lumin Naretva (thuhet edhe deri nė Friulin e sotėm, nė Itali). Gjatė shek. II p.e.r. nė kalanė e qytetit zhvillohen luftėrat me Romėn dhe nė vitin 168 pushtohet nga Roma dhe bėhet njė nga qendrat e njėsive administrative tė Perandorisė Romake. Kėshtjella Rozafa ėshtė monumenti historik mė antik.

Ajo ėshtė vendosur nė pikė strategjike pėr tė kontrolluar fushat pėrreth, hyrjen nė liqenin e Shkodrės si dhe kalimin nė thellėsi tė vendit e tė Ballkanit nė Lindje. Nė muret rrethuese tė kalasė, tė cilat pėrfshijnė rreth 9 ha tokė, dallohen qartė ndėrtimet e katėr periudhave: Balshajve (shek. XIV), zotėrimi venecian (shek. XV), pushtimi osman (shek. XVI-XVII), dhe e Bushatlinjve (shek. XVIII-XIX). Qyteti antik dhe mesjetar shtrihej pėrkatėsisht pėrreth akropolit, kalasė dhe ishte i mbrojtur edhe me mure tė jashtme rrethuese. Pamja e sotme e kėshtjellės i detyrohet punės qė u bė nėn drejtimin e venecianėve, ndėr tė parat punime me karakter tė pėrhershėm, qé ndėrtimi i saranxhave nė vitin 1394 ku mblidhej uji i shiut me anė ujėsjellėsve prej gurit tė gjallė dhe derdheshin brenda pėr ta pasur si depozitė nė rast rrethimi nga armiku. Kėto shihen edhe sot dhe ka ndonjė qė ujin e depozituar e ruan aq mirė dhe pastėr, sa jo vetėm qė mund tė pihet, por edhe nuk i lė gjė mangut ujit tė pusave tė qytetit. Prej viti 1461-1474 vazhdoi forcimi i mureve tė kalasė ku punuan mjeshtra vendas dhe dalmat; brenda kėsaj kohe u mor pjesa verilindore qė ishte pronė e familjes shkodrane Jonima duke i dhėnė si shpėrblim pėr kėtė, ndėrrim tokė afėr kishės sė Shėn Vlashit, ku tani ėshtė Hamami.

Kėshtjella ka njė histori tė gjatė luftarake dhe te lidhur me qytetin e Shkodrės ka njė gojėdhėnė popullore e baladė. E ndėrtuar gjatė mbretėrisė Ilire, pėrfaqėsohet nga njė legjendė qė tregon mbajtjen e njė premtimi, tė Besės legjendare. Rozafa, nusja e mė tė voglit ndėr tre vėllezėr (baca Gjergj), u muros e gjallė nė themelet e kalasė,- si kėshillė nga njė plak tregon legjenda,- si njė sakrificė pėr tė ndalur pėrgjithnjė syrin e keq qė shkatėrronte muret pėr ēdo natė. Uji gėlqeror qė kalon ndėr muret e kalasė lidhet, nė fantazinė e folklorit, me qumėshtin e gjirit tė Rozafės, kėrkesa e sė cilės si akord pėr tė pranuar sakrificėn ishte lėnia e anės sė djathtė tė trupit «sżnin e djathtė qi t'shoh birin t'em, krahun e djathtė qi ta mbāj, gjinin e djathtė qi ta ushqej, kāmben e djathtė qi me pėrkūnd djepin» qė tė kujdesej pėr tė birin e sapolindur.
Kalaja e Rozafes e marrė nga Kodra e Pashės (Zarufe), Foto Marubi

Brenda mureve antike ka edhe njė muzé i kushtuar historisė dhe legjendės sė kėshtjellės. Pėr toponiminė, balada, sidomos ajo qė flet pėr kalanė e Shkodrės, jep njė sėrė territoresh. Ato gėrshetohen me territorin rreth kėshtjellės se Rozafatit: Kazenė, Maldunus, ose Valdunus (kodra mbi tė cilėn ngrihet Rozafati), Zarufe. Tė tria kėto ekzistojnė edhe sot. Humanisti dhe historiani shqiptar, Marin Barleti me 1504 shkruan nė "Rrethimi i Shkodrės": "Na patėn rėnė nė dorė disa shkrime... Ishin shkruar aty nė gjuhėn popullore se njė farė Roza me motrėn e vet, tė quajtur Fa, qenė themeluesit e parė tė Shkodrės e prandaj fortesa e saj quhet Rozafa". Ekziston njė variant i baladės, nė tė cilin gjithēka kryhet nga Roza e Fa sipas veprimeve dhe situatave tė baladės sė murimit. Por Barleti nuk i pėrmend situatat dhe nuk e pėrmend flijimin. Ndoshta sepse ai ėshtė monoteist. Mbledhėsi i kėtij varianti ėshtė H. Hecquard dhe pėr kėtė ēėshtje shprehet mė hollėsisht nė njė studim Vili Kamsi.

Sipėrfaqja prej 3,5 km katrorė. Lartėsia mbi nivelin e detit luhatet nga 120 m (hyrja nė kėshtjellė) nė 130 m, (zona e sektorit tė fundit). Perimetri i mureve ėshtė 881 m. Kėshtjella ndahet nė tre sektore (oborre). Mė i rėndėsishmi ėshtė i fundit ku kishte qendrėn kapiteneria, ose rezidenca e guvernatorit, e ndėrtuar nga venecianėt nė fillim tė shek. XV.
Kultura
Arkitektura

Qyteti dhe zonat pėrreth janė tė bekuara me njė shumėllojshmėri t'elementeve si natyrore ashtu edhe kulturore. Lagjet mė tėrheqėse mendohen tė jenė Pģaca (ėshtė i vetmi qytet nė Shqipėri qė e quan kėshtu qendrėn e tij), e identifikuar si qendra e qytetit me nė qendėr statujat e Nanė Terezės dhe Luigj Gurakuqit, dhe Sarreqi, Gjuhadoli (lagje e rrugė vjetėr, emri i sė cilės paraqet lodhjen e udhėtarėve qė vinin nga Kalaja deri aty) dhe njė nga rrugėt me skenike,- ku shihen arkitekurat e shumta dhe dora e Kólė Idromenos nė disa ndėrtesa,- qė lidh Katedralen nga ana lindore e qytetit me qendrėn e qytetit.
Parada e Karnavaleve

Qyteti numėron rreth 100 000 banorė e shquhet pėr shumėllojshmėrinė nė kahin urbanistik[11] e arkitektonik, shtėpitė mė tė vjetra me 1 ose 2 kate kanė bahēe e oborre tė gjelbėrta e me lloj-lloj lulesh, rrugėt janė tė ngushta e dikur ishin me gur tė kalitur (rrugė tė ngushta e tė vogla karakteristike, tė emėruara nga familje qė kanė dhėnė kontribut pėr qytetin apo nga gojdhėna, nė rrugėt/lagje si Sarreqi, Gjuhadoli, Arra e Madhe ndihet akoma aroma e Shkodrės tė pikturuar nė prozėn e Ernest Koliqit apo pėrnjimend nė veprat e Kolė Idromenos e Simon Rrotės. Ndėrtimet mė tė vona tė shek. XX ndikohen nga prirjet arkitektonik tradicionale, tė racionalizmit italian e tė realizmit socialist.
Muzika
Banda e parė muzikore qytetėse me drejtues Giovanni Canale - 1898

Krijimi i bandės sė parė daton ne vitin 1870 dhe drejtues i parė i saj qe Giovanni Canale, e mandej nxėnėsi Palokė Kurti, i cili shquhej pėr ndjenjat e njė artisti popullor e atdhetari tė flaktė. Mė vonė, lindi banda muzikore e Frano Ndojės. Nė vitin 1901 zė fill farmacioni i bandės muzikore tė artizanatit, qė u krijua menjėherė pas shpėrndarjes sė bandės sė parė qytetėse. Pjesėmarrėsit e saj ishin gjithsej 50 instrumentistė dhe drejtoheshin nga mjeshtri Palokė Kurti. Instrumentistėt ishin nxėnės zanatēinj tė profesioneve tė ndryshme. Nėn drejtimin e Kurtit, ato arrijnė brenda njė kohe relativisht tė shkurtėr rezultate tė kėnaqshme nė pėrvetėsimin e instrumenteve popullore. Repertori i saj pėrmbante kėngė e marshe me karakter atdhetar e popullor. Merita e Palokė Kurtit me kėtė bandė ėshtė se ai diti tė pėrgatisė drejtues te ardhshėm tė bandave muzikore, tė cilėt do ta ēonin mė tej punėn e filluar nga vet ai. Banda pati jetė mė shumė se njė dekadė dhe mė 1911 ajo shpėrndahet. Ndėr formacionet qė fituan njė popullaritet qe edhe banda e shkollės "Plotore e Parruces", nėn drejtimin e mjeshtrit Sule Liēaj. Kjo shkollė ishte e njohur nė qytetin e Shkodrės pėr veprimtari tė dendur jashtėshkollore nė drejtime te ndryshme.

Nisma pėr krijimin e saj u mor nga vet mėsuesit e shkollės, tė cilėt duke gjetur dhe pėrkrahjen e prindėrve hapin njė fushatė pėr mbledhjen e te hollave pėr tė blerė instrumentet. Nė fillim, kjo bandė muzikore pati 15 vete, por me vone numri arriti nė 50 vetė. Repertori i saj pėrbėhej kryesisht nga marshe, qė gjallėronin mjaft jetėn e shkollės sidomos ne raste festash apo me rastin e mbylljes sė vitit shkollor. Ne historikun e saj kjo bandė muzikore ka njė veprimtari tė pasur sidomos pėr turnete qė ka organizuar edhe jashtė rrethit. Nga kujtimet e mėsuesit tė Merituar, Ragip Gjylbegu, mėsojmė se pėr mbledhjen e ndihmave u dallua ne veēanti atdhetari i shquar Hilė Mosi. Pėrveē kėtij mėsuesi, ndihmesė tė madhe dha edhe mėsuesi tjetėr Mehmet Gjyli.

Nėn shembullin e shkollės sė Parrucės u formua edhe fanfara e konviktit tė "Maleve tona", qė filloi veprimtarinė nė vitin 1931, nėn drejtimin e Zef Kurtit me njė efektiv prej 20 instrumentistėsh. Krijimi i saj vlejti pėr gjallėrimin e jetės sė studentėve tė gjimnazit tė shtetit, kurse me kėngėt dhe marshet atdhetare ndihmoi nė edukimin e ndjenjave tė atdhedashurisė dhe frymės luftarake tė saj. Kjo bandė muzikore pati jetė vetėm njė vit. Tradita e mire e tyre ruhet dhe sot e kėsaj dite. Nė vitin 1971, pak kohe pas krijimit tė shkollės se mesme artistike "Prźng Jakova" krijohet edhe orkestra frymore e shkollės, e cila vazhdon edhe sot veprimtarinė e saj. Ndėrkohė, qė prej 50 vitesh vazhdon veprimtarinė e saj edhe banda e qytetit[12].

Muzika e qytetit ndryshon nga ajo e fshatit, por tė dyja bashkė gėzojnė popullaritet nė Shkodėr. Muzika e veriut ėshtė njė kombinim i rafinuar i romantizmit dhe me nėntinguj tė sofistikuar oriental dhe njė zhdėrvjelltėsi nė maxhor e minor. Ka njė ngjashmėri me sevdalinke-n e Bosnjės dhe me Sanxhakun fqinj, por ndryshon nga ato sepse ruan cilėsi tipike shqiptare nė rrjedhshmėrinė karakteristike tė ritmit dhe tempos. Pėrshkrimet e para tė kėtyre grupeve muzikore, qė datojnė nga fundi i shek. XIX dėshmojnė pėr pėrdorimin e violinės, klarinetės, sezit, dhe disa stile indiane (tė pėrftuara duke rrarė shkopin mes dy shishesh). Tė mėdhenjt Lec Kurti, Prźng Jakova, Ēesk Zadeja luajtėn e luajnė njė rol qendror si udhėrrėfyes pėr kompozitorėt e Shqipėrisė. Sot, fizarmonika dhe kitarra kanė zėvendėsuar instrumentet ekzotike. Ndėr pėrfaqėsuesit mė tė mėdhenj tė muzikės shkodrane janė Ludovik Ndoj Gjergji, Luēie Miloti, Xhevdet Hafizi, Marie Kraja, Shyqyri Alushi, dhe Bujar Qamili.
Ekonomia

Ekonomia ka qene e zhvilluar edhe ne Shkoder.
Turizmi
Monumenti i Luigj Gurakuqit nė ish-lulishten 1 Maji

Qyteti i Shkodrės ka rreth 90 monumente kulture ku spikasin nė pjesen antiko - mesjetar: Kalaja e Rozafės me gjurmė tė rėndėsishme kulturore autoktone, muri rrethues i qytetit antik (i pėriudhės romake), Muzeu i kėshtjellės, Kisha e Shėn Shtjefnit dhe Kisha e Zojės sė Shkodrės, Xhamia e Plumbit,Sahati i Inglizit, Ura e Mesit. Ndėrsa nė pjesen e re tė qytetit ekzistojnė sot pas shkatėrrimeve komuniste kėto objekte kulti e istitucione fetare: Xhamia "Ebu Beker", Xhamia e Perashit, Katedralja e Shkodres, Kisha franēeskane, Kisha orthodokse (mozaikėt e t'cilės i bėri Pjetėr Marubi), Medreseja "Sheh Shamia", Seminari Ndėrdioqezan Shqiptar, Kolegji Franēeskan - Shkodėr, ish-kolegji saverian, Gjimnazi "At Pjetėr Meshkalla", Instituti Katekistik Shqiptar etj; institucionet arsimore dhe kulturore: Universiteti "Luigj Gurakuqi" i themeluar nė vitin 1957, Biblioteka "Marin Barleti", Fototeka "Marubi" - mė e madhja nė Shqipėri (e rrezikuar tė asgjesohet nga mospėrkujdesja shtetėrore), Teatri Migjeni, Muzeu i rrethit (Shtėpia muze e Oso Kukės), Radio "Shkodra", Qėndra Kulturore "Don Bosco", Gjimnazi i Shtetit "28 Nėntori", Shkolla e Mesme Artistike "Prengė Jakova" etj; institucionet shėndetėsore: Spitali Civil "Jorgji Karamitri", Spitali Pediatrik, Spitali Obstetrik - Gjinekologjik, Spitali Psikiatrik, Spitali infektiv, Sanatoriumi etj; kėto vende tė rėndėsishme: Telekomi, Hotel "Rozafa", Hotel "Argenti", Banka Kombėtare Shqiptare. Liqeni i Shkodrės ėshtė liqeni mė i madh nė gad. e Ballkanit, dhe qendrat e Shirokės e tė Zogajt janė shumė tė vizituara nga turistė tė huaj e vėndas. Rreth 5 km nė lindje tė Shkodrės gjendet edhe qyteza mesjetare e Drishtit.

Shumė vizitorė ndjejnė se Shkodra ėshtė shpirti i Shqipėrisė. Paraqitja karakteristike e qytetit formohet nga struktura e vendosjes e shtėpive tė vjetra, rrugėve tė ngushta e shoqėruar me muret prej guri dhe ndėrtimet moderne. Pas Luftė sė Dytė Botėrore u rindėrtua me rrugė mė tė gjėra qė tė pėrshtateshin me mjete e reja tė transportit, dhe ndėrtime tė reja rezidenciale po ndėrtohen vazhdimisht. Shkodra ka dhe stadiumin e famshėm Loro Boriēi, stadiumi i dytė mė i madh nė Shqipėri, e rreth sporteve ishte qyteti i parė me shoqėri sportive Vllaznia i themeluar nė 1919.
Politika
Prefektura e Shkodrės
Bashkia e Shkodrės
Monumenti i dėshmorėve tė 2 prillit

Kryetar i Bashkisė sė Shkodrės ėshtė Lorenc Luka (aktualisht, Nentor 2007) i Partisė Demokratike, PD. Shkodra ėshtė qėndra e qarkut me tė njėjtin emėr.

Institucionet vendore: Bashkia e qytetit, Prefektura dhe Kėshilli i Rrethit, Gjykata.

Vlen pėr tu pėrmendur se nė kėtė qytet u bė protesta e parė anti-staliniste nga studentėt dhe nė vitin 1990 ka hedhur hapin e parė nė ndėrrimin e sistemit. Kujtojmė kėtu demostradėn e parė: "Demostrada e Heshtur", nė nėntor tė 1990. Mė pas 13 dhjetori qė ishte rrėzimi i bustit tė E. Hoxhės, 2 prilli 1991 ku u vranė 4 djem dhe u quajten "Dėshmorėt e Demokracisė", si dhe lindja e sindikatave tė pavarura.
Transporti

Shkodra ndodhet rreth 90 km larg Tiranės, kryeqytetit tė Shqipėrisė. Ajo ka dy akse qė e lidhin me Malin e Zi. Njėri ėshtė Shkodėr-Han'i Hotit dhe tjetri ėshtė Shkodėr-Muriqan. Rrjeti hekurudhor nga Han'i Hotit pėr nė Tiranė ndalon dhe nė Shkodėr. Transporti publik brenda qytetit mbulon linjėn Bahēallėk-Fermentim. Transporti i udhėtarėve ndėrmjet qytetit tė Shkodrės dhe shumicės sė komunave mbulohet nga mjetet e transportit te udhėtarėve tė tipit furgon.

Siē ėshtė cekur mė lart, pozita gjeografike e Shkodrės mundėson vizitėn e disa lloje peisazhesh nė njė krahinė jo tė madhe. Shkodra ėshtė larg Razmės rreth 42 km, e larg Bogės 48 km. Larg Velipojės 32 km. Dhe fare pranė ka Shirokėn dhe Zogajt me 8-9 km.
Personalitete tė njohur nga Shkodra

Kolė Idromeno (1860-1939), piktor, arkitekt, urbanist, fotograf, skenograf
Ndre Mjeda (1866-1937), teolog, shkrimtar, gjuhėtar, deputet
Mikel Kodheli (1870-1940), (i njohur ndryshe Kel Marubi) fotograf
Luigj Gurakuqi (1879-1925), pedagog, diplomat, deputet, nėnshkrues i Deklaratės sė Pavarėsisė sė Shqipėrisė
Mikel Koliqi (1902-1997), kardinal
Millosh Gjergj Nikolla (1911-1938), (i njohur ndryshe Migjeni) shkrimtar
Prenk Jakova (1917-1969), kompozitor
Ēesk Zadeja (1927-1997), kompozitor
Zef Coba (1951-), kompozitor
Vioresin Sinani (1977-), futbollist
 

 

 

Shkodėr (definite Albanian form: Shkodra), historically also known as Scutari in Latin, is a city in northwestern Albania in the District of Shkodėr, of which it is the capital. It is one of the oldest and most historic places in Albania, as well as an important cultural and economic centre.

During many different epochs it has retained its status as a major city in the Western Balkans, due to its geostrategic positioning close to the Adriatic and the Italian ports, but also with land-routes to other important cities and towns in neighbouring regions.

Its importance is heightened by the Lake of Shkodėr to the west of the city—the largest in the Western Balkans—that straddles Albania and neighbouring Montenegro. The population of Shkodėr is 95,907, while Shkodėr County has a population of 217,375.[1]
Etymology

The name of Shkodra is first attested in antiquity in the form Skodra (Latin: Scodra, Ancient Greek: Σκόδρα),[2][3][4] and in the Greek genitive Σκοδρινῶν ('of the Skodrians') found on coins from the 2nd century BC.[5] Its ultimate origins, from Illyrian or some other ancient Balkan language, are unknown.[2] The further development of the name has been the object of some discussion among linguists in the context of the debate over the linguistic provenance of Albanians and the Albanian language. While Cabej[6] and Demiraj[7] treat the development from Skodra to modern Shkodra as evidence of regular development within Albanian, Matzinger[2] argues that it fails to display certain known phonological changes that would have to have happened if the name had been continually in use in (proto-)Albanian since pre-Roman times.

The name was adapted to Italian as Scutari; in this form it was also in wide use in English until the 20th century.[8]
History
Antiquity
Rozafa, an Illyrian fortress.

The town was known as Scodra [9] (Latin: Scodra)[10] during antiquity, and was the capital of the first kingdom of the Illyrian tribe of the Ardiaei, since the middle of the 3rd century BC.[11] The town, was first mentioned during classical times as the site of the Illyrian Labeates, as well as the capital of the kingdom of King Gentius[12]- in which he minted coins - and that of Queen Teuta. In the year 168 BC, the city was captured by the Romans and it became an important trade and military route. The Romans colonized[13] the town. Scodra remained in the province of Illyricum, and later Dalmatia. By it 395 AD, it was part of the Diocese of Dacia, within Praevalitana.
Middle Ages
Shkodra coat of arms in the 14th and 15th centuries

The dawn of the Middle Ages saw waves of Slavs arriving. De Administrando Imperio describes how Byzantine Emperor Heraclius (r. 610-641) gave the Serbs a territory in the Western Balkans during the first half of the 7th century. The southernmost, maritime polity of the Serbian Principality, at Duklja, included the Shkodėr region. After the death of Prince Časlav (r. 927-960), the state disintegrated, with Duklja retaining most of it.[14] Khan Samuel had by 997 conquered all of Thessaly, Epirus, Macedonia, and most of modern Albania.[14] In the early 11th century, Jovan Vladimir ruled Duklja amidst the war between Basil II and Samuel. Vladimir allegedly retreated into Koplik when Samuel I invaded Duklja, and was subsequently forced to accept Bulgarian vassalage. Vladimir was later slewn by the Bulgars, and received a cult; Shingjon (the feast of St. Jovan Vladimir), which is celebrated by the Albanian Orthodox Christians.[15]

In the 1030s, Stefan Vojislav from Travunia expelled the last strategos, and successfully defeated the Byzantines by 1042. Stefan Vojislav set up Shkodėr as his capital.[16] Constantine Bodin accepted the crusaders of the Crusade of 1101 in Shkodėr. After the dynastic struggles in the 12th century, Shkodėr became part of the Nemanyid Zeta province. In 1330 Stephen Dečanski appointed his son Stephen Dušan as the governor of Zeta and its seat Shkodėr (Serbian: Скадар).[17] In the same year Dušan and his father entered the conflict which resulted with campaign of Dečanski who destroyed Dušans court on Drimac river near Shkodėr in January 1331. In April they made a truce,[18] but in August 1331 Dušan went from Shkodėr to Nerodimlje and overthrow his father.[19] During the fall of the Serbian Empire (14th century), Shkodėr was taken by the Balšić family who surrendered the city to Venice, in order to form protection zone from the Ottoman Empire. During Venetian rule the city adopted the Statutes of Scutari, a civic law written in Venetian, which also contained Albanian elements such as Besa and Gjakmarrja.[20][21]
In the Ottoman Empire
the Lead Mosque, built in 1773
Main articles: Venetian Albania, Sanjak of Scutari, Pashalik of Scutari, and Scutari Vilayet

With two sieges (1474 and 1478-9) it became secure as an Ottoman territory. It became the centre of the sanjak and by 1485 there were 27 Muslim and 70 Christian hearths, although by the end of the next century there were more than 200 Muslim ones compared to the 27 Christian ones, respectively.[22]

Military manoeuvres in 1478 by the Ottomans meant that the city was again entirely surrounded by Ottoman forces. Mehmed the Conqueror personally laid the siege. About ten heavy cannons were cast on site. Balls heavy as much as 380 kg (838 lb) were fired on the citadel (such balls are still on display on the castle museum). Nevertheless the city resisted. Mehmet left the field and had his commanders continue the siege. By the winter the Ottomans had captured one after the other all adjacent castles: Lezhė, Drisht, and Žabljak Crnojevića. This, together with famine and constant bombardment lowered the morale of defenders. On the other hand the Ottomans were already frustrated by the stubborn resistance. The castle is situated on a naturally protected hill and every attempted assault resulted in considerable casualties for the attackers. A truce became an option for both parties. On January 25 an agreement between the Venetians and the Ottoman Empire ended the siege, permitting the citizens to leave unharmed, and the Ottomans to take over the deserted city.

Shkodėr was a major city under Ottoman rule in Southeast Europe. It retained its importance up until the end of the empire's rule in the Balkans in the early 20th century. This is due to its geo-strategic position that connects it directly with the Adriatic and with the Italian ports, but also with land-routes to the other important Ottoman centre, namely Prizren. The city was an important meeting place of diverse cultures from other parts of the Empire, as well as influences coming westwards, by Italian merchants. It was a centre of Islam in the region, producing many ulema, poets and administrators, particularly from the Bushati family.

In the 18th century Shkodėr became the center of the (pashaluk) of Shkodėr, under the rule of the Bushati family, which ruled from 1757 to 1831. Shkodėr's importance as a trade center in the second half of the 19th century was owed to the fact that it was the center of the vilayet of Shkodėr, and an important trading center for the entire Balkan peninsula. It had over 3,500 shops, and clothing, leather, tobacco, and gunpowder were some of the major products of Shkodėr. A special administration was established to handle trade, a trade court, and a directorate of postage services with other countries. Other countries had opened consulates in Shkodėr ever since 1718. Obot and Ulcinj served as ports for Shkodėr, and later on Shėngjin (San Giovanni di Medua). The Jesuit seminar and the Franciscan committee were opened in the 19th century. It was also the main spot for transporting 'illegal' things through Montenegro and throughout eastern Europe.[citation needed]

Before 1867 Shkodėr (İşkodra) was a sanjak of Rumelia Eyalet in Ottoman Empire. In 1867, Shkodėr sanjak merged with Skopje (Üsküp) sanjak and became Shkodėr vilayet. Shkodėr vilayet was split into Shkodėr, Prizren and Dibra sanjaks. In 1877, Prizren passed to Kosovo vilayet and Debar passed to Monastir vilayet, while Durrės township became a sanjak. In 1878 Bar and Podgorica townships belonged to Montenegro. In 1900, Shkodėr vilayet was split into Shkodėr and Durrės sanjaks.
Construction of the Shkodėr Cathedral in 1867

After Ottoman domination was secure, large number of the population fled. Around the 17th century, the city began to prosper and it became the center of the Sanjak of Scutari (sanjak was an Ottoman administrative unit smaller than a vilayet). It became the economic center of northern Albania, its craftsmen producing fabric, silk, arms, and silver artifacts. Construction included two-story stone houses, the bazaar, and the Central or Middle Bridge (Ura e Mesit) over the Kir river, built during the second half of the 18th century, over 100 meters long, with 13 arcs of stone, the largest one being 22 meters wide and 12 meters tall.
Era of Nationalism

Shkodėr played an important role during the League of Prizren, the Albanian liberation movement. The people of Shkodėr participated in battles to protect Albanian land. The branch of the League of Prizren for Shkodėr, which had its own armed unit, fought for the protection of Plava and Gusinje, Hoti, and Gruda, and the war for the protection of Ulcinj. The Bushati Library, built during the 1840s, served as a center for the League of Prizren's branch for Shkodėr. Many books were collected in libraries of Catholic missionaries working in Shkodėr. Literary, cultural, and sports associations were formed, such as Bashkimi ("The Union") and Agimi ("The Dawn"). The first Albanian newspapers and publications printed in Albania came out of the printing press of Shkodėr. The Marubi family of photographers began working in Shkodėr, which left behind over 150,000 negatives from the period of the Albanian liberation movement, the rise of the Albanian flag in Vlorė, and life in Albanian towns during the end of the 19th and the beginning of the 20th century.
20th century
Main article: Siege of Scutari (1912–1913)

During the Balkan Wars, Shkodėr went from one occupation to another, when the Ottomans were defeated by the Kingdom of Montenegro. The Ottoman forces led by Hasan Riza Pasha and Esad Pasha had resisted for seven months the surrounding of the town by Montenegrin forces and their Serbian allies. Esad (Hasan had previously been mysteriously killed in an ambush inside the town) finally surrendered to Montenegro in April 1913, after Montenegro suffered a high death toll with more than 10,000 casualties. M. Edith Durham also notes the cruelties suffered at the hand of Montenegrins in the wake of October 1913: "Thousands of refugees arriving from Djakovo and neighbourhood. Victims of Montenegro. My position was indescribably painful, for I had no funds left, and women came to me crying: 'If you will not feed my child, throw it in the river. I cannot see it starve.'"[23] Montenegro was compelled to leave the city to the new country of Albania in May 1913, in accordance with the London Conference of Ambassadors.
Newly constructed swing bridge over Buna River

During World War I, Montenegrin forces again occupied Shkodėr on June 27, 1915. In January 1916, Shkodėr was taken over by Austria-Hungary and was the center of the zone of their occupation. After World War I, the international military administration of Albania was temporarily located in Shkodėr, and in March 1920, Shkodėr was put under the administration of the national government of Tirana. In the second half of 1920, Shkodėr resisted another threat, the military intervention of the forces of the Kingdom of Serbs, Croats and Slovenes.
The pedestrian street known as Sheshi or Pjaca on Kol Idromeno Street

Shkodėr was the center of democratic movements of the years 1921–1924. The democratic opposition won the majority of votes for the Constitutional Assembly, and on May 31, 1924, the democratic forces took over the town and from Shkodėr headed to Tirana. From 1924 to 1939, Shkodėr had a slow industrial development, small factories that produced food, textile, and cement were opened. From 43 of such in 1924, the number rose to 70 in 1938. In 1924, Shkodėr had 20,000 inhabitants, the number grew to 29,000 in 1938.

Shkodėr was the seat of a Catholic archbishopric and had a number of religious schools. The first laic school was opened here in 1913, and the State Gymnasium was opened in 1922. It was the center of many cultural associations. In sports Shkodėr was the first city in Albania to constitute a sports association, the "Vllaznia" (brotherhood). Vllaznia is the oldest sport club in Albania.

During the early 1990s, Shkodėr was once again a major center, this time of the democratic movement that finally brought to an end the communist regime established by Enver Hoxha. In the later 2000s (decade), the city experiences a rebirth as main streets are being paved, buildings painted and streets renamed. In December 2010, Shkodėr and the surrounding region was hit by probably the worst flooding in the last 100 years.[24] In 2011, a new swing bridge over the Buna River was constructed, thus replacing the old bridge nearby.
Culture
Interior of the Shkodėr Mosque

Shkodėr is an important educational and industrial center. The city produces various mechanical and electrical components, along with textile and food products. Luigj Gurakuqi University of Shkodėr is one of the more prestigious learning centers of Albania. The public library of the city contains more than 250,000 books. Several other cultural institutions exist, such as the Cultural Center, the Marubi Photo Archives, the Artists and Writers Association, the "Migjeni" Theater (named after Millosh Gjergj Nikolla), the Gallery of Arts, and the Museum of History. Shkodėr is the center of Albanian Catholicism and the most prominent city of Roman Catholics in Albania. Historic cultural architecture includes the Castle of Shkodėr, the Turkish Bath, and the Lead Mosque. The Castle of Shkodėr became famous during the First Balkan War when it was protected by the Turkish general Hasan Riza Pasha and Esad Pasha. Many festivals take place on an annual basis such as Carnival, Children Festival, Lake Day, and Shkodra Jazz Fest.

Shkodėr is also famous for its Islamic scholarship. The site of the only institution in Albania which provides high-level education in Arabic and Islamic Studies.
Music

City tunes differ from the rural music of the land, but both enjoy popularity in Shkodra. Northern music is a refined combination of romantic and sophisticated undertones with oriental-sounding scales and a constant interplay of major and minor. It bears a significant affinity with the sevdalinke of Bosnia and the neighboring region of Raska Oblast in Serbia, but differs from them in their extreme forms while maintaining a typically Albanian quality through the exceptional fluidity of rhythm and tempo. Early descriptions of such music groups, which date from the end of the 19th century, suggest use of the violin, clarinet, saze, defi, and sometimes Indian-style harmonium and percussion (provided by rattling a stick between two bottles). Today, the accordion and guitar have replaced the more exotic instruments. Among the most important players are Bik Ndoja, Luēije Miloti, Xhevdet Hafizi and Bujar Qamili.
Sights
See also: Rozafa castle, Mes Bridge, Ebu Beker Mosque, Shkodėr Cathedral, Shkodėr Orthodox Cathedral, Isa Boletini Monument, and Kratul
The Mes Bridge, built in the 18th century

The city and the surrounding area are blessed with a large variety of natural and cultural elements. The most attractive quarters of the city are commonly thought to be Pjaca, identifiable as the main city centre between statues of Mother Teresa and Luigj Gurakuqi, and Gjuhadol, the neighborhood around one of the most scenic streets connecting the Cathedral on the east side of town with the middle of the city. The most recognizable memorial is the legendary castle of Rozafa known also as Rozafati.
Rozafa Castle at the top of a hill overlooking the Buna

Built during the Serbian reign, the castle has sprouted a legend explaining the keeping of a promise. Gojkovica, the bride of the youngest of three royal Mrnjavcevic brothers, was walled up alive in the mortar of the walls of the castle to fulfill the request of a Nymph that was destroying them each night. The calcareous water passing through the stones at the main entrance is connected in the folk fantasy with the milk of the bosom of Gojkovica, which she requested be left available to nurse her newborn baby boy. She also requested that one foot be used to rock his cradle and one arm to lull him to sleep. Inside the ancient walls is a museum dedicated to the history and legends of the castle. This song is sang in [Serbian epic poetry]] accompanied by the Gusle.

Lake of Shkodėr is the biggest lake of the Balkans peninsula. It is a major summer attraction for tourists and inhabitants.

Another interesting historical site is the ruins of Shurdhah (Sarda), a medieval town situated only 15 kilometres (9 miles) from Shkodėr. To go out there you must take a motor-boat from the dam of Vau i Dejės out to the island where Shurdhah is located (about 10 miles, or 16 km). Shurdhah was built atop a hill on the island, roughly 5 ha in area, surrounded by the waters of the Drini river (which has been rerouted now to form an artificial lake). At one time it was the summer retreat of the famous Dukagjini Family.

About 5 km (3 mi) east of Shkodėr lies the medieval citadel of Drisht.

Many visitors feel that Shkodėr is the soul of Albania. The very characteristic appearance of the city is formed by the juxtaposition of ancient houses and narrow streets joined with stone walls and modern buildings. After World War II, some of Shkodėr was rebuilt with wider streets to accommodate automotive traffic, and new residential buildings are being constructed all the time.

Shkodėr is also the home of Loro-Boriēi Stadium, the second biggest stadium in Albania.

Shteti Shqipėria
Qarku Qarku i Shkodrės
Rrethi Rrethi i Shkodrės
Targat e automjeteve SH
Sipėrfaqja 46.16 km²
Popullsia
Dendėsia e popullsisė 114 219 banorė
6 660 ban/km²
Kodi postar 4001 - 4007 [1]
Prefiksi telefonik +355 (0) 22
Aeroporti Nėnė Tereza km nga Shkodra
Faqja zyrtare
Bashkia e Shkodrės
Politika
Kryetari Lorenc Luka (PD)
Partia udhėheqėse Partia Demokratike
Tė tjera
Vendasit Shkodranė
Zona kohore
Zakonisht ZKEQ (UTC+1)
Nė verė OVEQ (UTC+2)

 
  Bashkia e Shkodres
  Hotele Shkoder
  Fletet e Bardha Shkoder
  Restorante Shkoder
  Fletet e Verdha Shkoder
  Foto Shkoder
  Harta Shkodres
 

 

 

  Kategorite me te klikuara  
 
hotele - albanian hotels
veshja - butik
qendra tregtare - supermarkete
agjensi martesore - fustane nusesh
koncensionare - koncensionare per makina
piceri, pica ekspres
 
 
agjensi imobiliare
restorante - restorante per specialitet
agjensi udhetimesh
universitete - shkolla private
agjensite e udhetimeve
argjendari
 
 
ndertimi, kompani ndertimi
mobilje
materiale ndertimi
agjensite e publiciteti - transporti
agjensi te punesimit
bare dhe pub
 
 
kompjuter dhe aksesore
konsulenca tregtare
avokate
lule dhe bime - institute bukurie
klinika dentare
klinika mjeksore
 
 
 
Te tjera sherbime ne tematiken e perditeshme Fletet e Verdha Lokale

 Fletet e Verdha webmail

Flete te Verdha Video

kerko  adrese  

 Guidat e Biznesit

Flete te Verdha Mobile

kerko ne kategori  

 Hotelet te Fletet e Verdha

Flete Te Verdha Shendeti

numeratori telefonik  

 Partners e co

Flete te Verdha.mobi

kerko me nipt  

 World Directories office

Puna ime me fleteteverdha

kerko nje numer  

 Trademarks Albania

Fleteteverdha tel

maps  

 Europages

Flete te Bardha advertising  

 Albanian Trademarks

Yellow pages albania Kerko produkte  

 Marka dhe Patenta

Kerko me Nipt Kerko me alfabet argumente  

 Webstore

Fletet e verdha te Kosoves Kujt i perket ky domain ?  
Fletet e Verdha tirana
Fletet e Verdha berati
Fletet e Verdha durresi
Fletet e Verdha elbasani
Fletet e Verdha fier
Fletet e Verdha gjirokaster
Fletet e Verdha korce
Fletet e Verdha shkoder
Fletet e Verdha sarande
Fletet e Verdha pogradec
Fletet e Verdha kavaje
Fletet e Verdha lushnje
Fletet e Verdha vlore
Flit TV
 
 

 

Flete te Verdha Te Shqiperise | Copyright 1997-Sunday,| Tel +355 4 2230676 | Fax +355 4 2230676 |

Te gjitha te drejtat e rezervuara | Fleteteverdha shpk - Nipt K81823012V - Ngjyrat: e zeza, e verdha, perfaqesojne figurat te trademark-eve te regjistruar.
Kompatibel me Internet Explorer , Mozilla Firefox, Opera , Safari

Trademark- at e mbrojtura •• Markat Fleteteverdha shpk te mbrojtura •• Kontaktoni Fleteteverdha shpk •• About Us - Maps Albania - Nipt K81823012V